LIETUVOS SUNKIOSIOS ATLETIKOS
ISTORIJA
1923-1939
Svariai rungtyniavo I puss. sv. atletai J. Liupkevičius ir 6 metais jaunesnis R. Kudrevičius. Pastarasis stūmime iškėlė 200,5 kg, o jo varžovas — 202,5 kg. Šis rezultatas padėjo Jonui pagerinti net 5 kg savo paties Lietuvos rekordą iki 352,5 kg. B. Mačernis (II puss. sv.) rovime 170,5 kg. Išstūmė 205 kg ir dvikovėje — 375 kg. Svariai rungtyniavo 22-jų metų klaipėdietis S. Mėčius (I sunk. sv.), pirmas Lietuvoje stūmęs daugiau nei 210 kg (215,5). Jo dvikovės suma rekordinė
— 380 kg. Metų gale Ferganoje, SSRS sunkiosios atletikos taurės varžybose ir atskirų veiksmų čempionate B. Mačernis (II puss. sv.) iškėlė 370 kg (170+200) ir buvo ketvirtas, rovime — sidabras. M. Buinickis (II sunk. sv.) — penktas (367,5 kg), J. Liupkevičius (II puss. sv.) — šeštas (352,5 kg), R. Kudrevičius — aštuntas (347,5 kg). Komandomis — aštunti. 1978 m. mūsų sunkiaatlečiams sėkmingi. Be jau išvardintų rezultatų pažymėtina, kad SSRS čempionate Kijeve J. Liupkevičius ir M. Buinickis — dešimti. Jaunių pirmenybėse A. Durkovas (I puss. sv.) — antras, J. Andriušaitis (II puss. sv.) — ketvirtas. Kaimo atletų žaidynėse B. Mačerniui — auksas, V. Selinui — bronza. VI SSRS tautų spartakiadoje 1979 m. taškus komandai davė: V. Pletniovas (v.lengv. sv.) 220 kg (6), F. Kovalevskis (pusi. sv.) 270 kg (6), R. Kudrevičius (I puss. šv.) 355 kg (7), B. Mačernis (II puss. sv.) 375 kg (6). Metų gale vykusiose Lietuvos komandinėse pirmenybėse ir atskirų veiksmų čempionate svariausiai pasirodė S. Mėčius (II sunk. sv.) išrovęs 170 kg (ketvirtu bandymu — 172,5 kg), išstūmęs 215 kg ir dvikovėje — 385 kg. 1980 m. balandyje vykusiose SSRS jaunimo pirmenybėse Mogiliove nugalėtoju tapo V. Dovgiala (pusv. sv.) — 312,5 kg (132,5+180). Stūmime — Lietuvos suaugusių rekordas. 1981 m. balandžio mėn. pradžioje per Lietuvos čempionatą S. Mėčius (II sunk. sv.) pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje iškėlė 400 kg (175,5+225). Tada Stasys pasiekė net septynis Lietuvos rekordus. 1982 m. Lietuvos čempionate Panevėžyje didmeistriškai kėlė štangą šilutiškis L. Čičirka (vid. sv.) — 365 kg (160+205). Tai tarptautinės klasės sporto meistro rezultatas. SSRS kaimo sporto draugijų pirmenybėse R. Bliūdžius (II sunk. sv.) buvo antras, be to, stūmime parodė 212,5 kg rezultatą. 1983 m. balandžio mėn. Šiauliuose vykusiose SSRS jaunimo pirmenybėse R. Eidukas (I puss. sv.) iškovojo sidabro medalį — 377,5 kg (170+207,5). Šiose varžybose be konkurencijos dalyvavo L. Čičirka (vid. sv.) ir įvykdė tarptautinės klasės sporto meistro normą —365 kg (160+205). Per Lietuvos spartakiados varžybas Šiauliuose vyko ir tarprespublikinis mačas Lietuva - Estija - Latvija. Komandos taip ir išsirikiavo.
VIII SSRS tautų spartakiadoje neblogai startavo abu vidutinio svorio atletai — S. Kliukoitas 350 kg (160+190) — penktas, L. Čičirka 350 kg (155+195)
— septintas. R. Bliūdžius (I sunk. sv.) — aštuntas 387,5 kg (170+215,5). Metų gale Šiauliuose vyko varžybos, pažymint Lietuvos sunkiosios atletikos 60-me-
tį. Jvyko mačas Lietuva - Estija, ir 4:2 nugalėjo mūsų komanda bei sunkiaatlečiai: V. Berūkštis (pusv. sv.), S. Kliukoitas (I puss. sv.), R. Bliūdžius (II puss. sv.). 1984 m. spartakiados varžybose geriausiai pasirodė R. Bliūdžius (I puss. sv.), iškėlęs dvikovėje 390 kg (170+220). Raimondas išpildė tarptautinės klasės sporto meistro normą.
SSRS studentų žaidynėse A. Mišeikis (lengviaus. sv.) buvo trečias — 225 kg (95+130). 1985 m. SSRS jaunių pirmenybėse šilutiškis, trenerio B. Mačernio auklėtinis L. Ličinchajus tapo nugalėtoju — 202,5 kg (90+112,5). Jo rezultatai — 90 kg ir 202,5 kg — nauji Lietuvos suaugusiųjų rekordai. 1986 m. vykusios Lietuvos spartakiados rezultatai nuliūdino. Kiek geriau pasirodė jaunasis L. Ličinchajus (lengviaus. sv.) 205 kg (90+115). Labai neigiamai atsiliepė dirbtinis "atjauninimas", kai 23 metų atletai jau "nurašomi". B. Mačernis pradėjo kilnoti štangą, turėdamas jau 22 metus. Silpnai kaip reta pasirodyta IX SSRS tautų spartakiadoje (priešpaskutinė vieta). 1987 m. gruodžio mėn. Klaipėdoje įvyko pirmosios veteranų varžybos. Dalyvavo 62 praeityje žinomi atletai, ir rungtyniavo trijose amžiaus grupėse. Į šventę atvyko ir pasveikino daugkartinis Lietuvos 1930-1932 m. rekordininkas ir čempionas Jonas Ramanauskas. Nugalėtojais tapo: I amž. gr. — V. Sabataitis, G. Ševelkovas, B. Vyšniauskas, R. Gaška, V. Balkauskas, T. Leikus, V. Žukas. II amž. gr. — A. Baužys, E. Žvirblis, K. Vilčinskas, J. Butkus, A. Eidukas. III amž. gr. — V. Bendžius, R. Sadauskas, J. Žukai-tis, J. Pranskūnas.
1989 m. "Žalgirio" pirmenybėse A. Mišeikis (pusi. sv.) pasiekė tris Lietuvos rekordus 265 kg (115+150). Metų gale Maskvoje vykusiose taurės varžybose ir atskirų veiksmų čempionate E. Maldžius buvo penktas, o rovime — ketvirtas. Rygoje, Baltijos taurės turnyre, skirtame Latvijos sunkiosios atletikos ir imtynių 100-čiui pirmą vietą užėmė L. Ličinchajus (lengv. sv.) 217,5 kg (92,5+125), antrą— K. Karašauskas (v. lengv. sv.) 160 kg (75+85), D, Mačernis (I puss. sv.) 280 kg (127,5 + 152,5), trečią — S. Geištoraitis (pusi. sv.) 225 kg (105 + 120), O. Miliūnas (II puss. sv.) 315 kg (140 + 175).
ŠIANDIENA 1990-1997
1990 m. kovo 11 d. — Lietuvoje atkurta Nepriklausomybė. Atverčiamas naujas puslapis ir šalies sunkiosios atletikos istorijoje. Dabar Lietuvos komanda varžybose dalyvauja ne tik su jau anksčiau įteisinta trispalve, bet ir kaip suverenios, nepriklausomos valstybės atstovė. Tiesa, tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) mūsų (LSAF) dar nepripažino, kaip ir LTOK, atkurto dar 1988
1 2 3 4 5 6
Literatūra - Bukletas LIETUVOS SUNKIAJAI ATLETIKAI - 75 METAI
Į viršų